Spalio 6-7 d. Gembloux (Žemblo), Belgijoje vyko Europos pieno tarybos (EMB) generalinė asamblėja.
Dėl covid-19 pandemijos, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos atstovai, kaip ir dar 7 šalių atstovai, joje dalyvavo nuotoliniu būdu.
Didelį dėmesį Generalinės asamblėjos dalyviai skyrė situacijos ES ir pasaulinėje pieno rinkoje aptarimui. Dėl covid-19 pandemijos, pakitus pieno produktų vartojimo srautams, daug kur krito pieno supirkimo kainos. Keliose ES valstybėse narėse Vokietijos mokslininkų atlikti pieno gamybos kaštų skaičiavimai rodo, kad įvertinus pieno gamintojo ir jo šeimos narių darbo sąnaudas ūkyje, už žaliavinį pieną ūkininkui mokama kaina jau kuris laikas nedengia gamybos kaštų – šis trūkumas 2019 metais sudarė apie 29 procentus ūkininko nenaudai. Šiuo metu analogišką pieno gamybos kaštų palyginimo su kaina, mokama už žaliavinį pieną, skaičiavimą Vokietijos mokslininkai atlieka ir Lietuvoje. Sulaukus skaičiavimo rezultatų, bus galima juos palyginti su rezultatais kitose ES valstybėse narėse bei ieškoti priežasčių, kodėl Lietuvoje ūkininkams mokama žemiausia ES supirkimo kaina. Anot LPGA prezidento Jono Vilionio, Lietuvos pieno gamintojas nuskriaudžiamas du kartus: jam ne tik mokama žemiausia ES pieno supirkimo kaina, bet ir tiesioginės išmokos žemiausios, tad Lietuvos pieno gamintojas atsiduria išskirtinai nesąžiningose konkurencinėse sąlygose. Tai neabejotinai viena priežasčių, kodėl pieno sektorius Lietuvoje sparčiai nyksta – kiekvieną mėnesį iš pieno gamybos pasitraukia tiek smulkūs, tiek stambūs ūkiai, sparčiai mažėja karvių skaičius.
Generalinėje asamblėjoje dalyvavęs Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovas Michael Scannell pristatė covid-19 pandemijos sukeltą situaciją Europos Sąjungoje. Nors, anot pranešėjo, ši pandemija atskleidė, koks svarbus Europos Sąjungai gebėjimas apsirūpinti maistu, ir sunkaus ūkininkų triūso negalima priimti už savaime suprantamą duotybę, visgi naujojoje finansinėje perspektyvoje ES piliečiai tikisi matyti žalesnę, klimatui palankesnę kryptį, ir žemės ūkio sektoriui teks prie to taikytis.
Europos Sąjungos institucijose baigiamos derinti pozicijos dėl Daugiametės finansinės perspektyvos, bei žemės ūkiui svarbios jos dalies – Bendrosios žemės ūkio politikos. Šiuo metu susitarimo ieškoma tarp Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento, kuris nesutinka, kad svarbiausioms sritims – žemės ūkio ir sanglaudos politikai būtų mažinamas finansavimas iš bendro ES biudžeto. Europos pieno taryba siekia, kad pieno sektoriui Bendrojoje žemės ūkio politikoje būtų numatytas atskiras reguliavimas, veikiantis, kai sektorių ištinka krizė – tai alternatyvus seniau egzistavusiai pieno kvotų sistemai mechanizmas, kuris aktyvuotų pieno gamybos reguliavimą, ES rinkoje atsiradus pieno pertekliui, dėl kurio kristų pieno supirkimo kainos. Lietuvos pieno gamintojų asociacija taip pat aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos atstovu EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete Broniu Rope, kad tokia Lietuvai naudinga pataisa būtų įtraukta į 2021-2027 m. Bendrąją žemės ūkio politiką. Be to, Lietuvos pieno gamintojų asociacija ir toliau kryptingai siekia, kad iki sekančio finansinio laikotarpio pabaigos Lietuvos ūkininkams būtų mokamos ES vidurkį siekiančios tiesioginės išmokos. Anot J. Vilionio, pieno supirkimo kaina bei tiesioginės išmokos yra du svarbiausi pieno ūkio pajamų komponentai – jei jie būtų sąžiningi ir sudarytų galimybę ūkininkui oriai išgyventi iš savo veiklos, Lietuvoje pieno sektorius turėtų visas prielaidas klestėti. Tokia ir yra pagrindinė LPGA veiklos siekiamybė.
Pasibaigus Europos pieno tarybos prezidento, viceprezidento ir valdybos kadencijai, naująja prezidente išrinkta pieno gamintoja iš Nyderlandų Sieta van Keimpema. Naujoji prezidentė ne kartą lankėsi Lietuvoje ir dalyvavo LPGA renginiuose, tad jai nesvetimi rūpesčiai, kuriais gyvena Lietuvos pieno gamintojai. LPGA viliasi, kad glaudus ir kryptingas bendradarbiavimas su Europos pieno taryba ir toliau duos apčiuopiamų rezultatų.
EMB ir LPGA informacija
