2019 m. gruodžio 20 d. Kaimo turizmo sodyboje “Karpynė” vyko Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarptautinės veiklos aptarimo konferencija „Lietuvos pieno gamintojų interesų atstovavimas Europos pieno taryboje 2019 m.“

LPGA prezidentas Jonas Vilionis pristatė dalyvavimo Europos pieno tarybos veikloje aktualumą. Esame girdimi europiniu lygiu, taip pat turime kitų šalių peno gamintojų palaikymą dėl ES tiesioginių išmokų diskriminacinių sąlygų. Laikomės vienodos pozicijos, kad perteklinė pieno gamyba turi būti reguliuojama.

Renginyje pristatyti LPGA 2019 m. vykę tarptautiniai renginiai:

Europos pieno tarybos generalinė asamblėja. (2019 m. kovo 27–28 d. Briuselis) Asamblėjos metu pristatyta pieno rinkos situacija visose EMB narėse šalyse. Europos pieno tarybos generalinės asamblėjos metu aptarta solidarumo deklaracija, kurioje teigiama, kad žemės ūkio ir visuomenės ateičiai būtina užtikrinti ekonomiškai ir socialiai tvarią maisto gamybą. Šiame kontekste svarbus vaidmuo tenka kaštus padengiančioms kainoms ir sąžiningam atlygiui ūkininkams. Šios prielaidos būtinos, kad būtų galima užtikrinti maisto pasiūlos tvarumą. Chroniška perprodukcija, šiandien jau tapusi taisykle, neleidžia ūkininkams gauti kaštus dengiančios kainos, todėl ypatingai kenkia žemės ūkiui, tiek Europoje, tiek už jos ribų. Neigiami perprodukcijos padariniai aiškiai matomi ir ne žemės ūkio sektoriuje, pavyzdžiui, aplinkosaugoje.

EMB teikė tokius siūlymus:

Būtina įvesti pieno pasiūlos valdymo sistemą, kad gamybą galima būtų reguliuoti pagal realią situaciją rinkoje, užkertant kelią perprodukcijai, kad gamintojai galėtų gauti kaštus dengiančią kainą.

Įtraukti krizių valdymo priemones, tokias, kaip savanoriška gamybos mažinimo programa, arba Rinkos atsakomybės programa (MRP) į ES Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir nacionalinius kitų Europos šalių teisės aktus, siekiant šių svarbių tikslų.

Tokiu būdu vietos gamyba galėtų būti vystoma visur pasaulyje, tausojant gamtą ir gamtinius išteklius, mažinant dėl tolimo produktų eksportavimo kylantį ekologinį pėdsaką, prisidedantį prie klimato kaitos reiškinio. Be to, tai reiškia, kad pieno kaina padengs gamybos kaštus, todėl ūkininkai taps mažiau priklausomi nuo subsidijų ir paramos. Įgyvendinus šias sąlygas, ūkininkai galiausiai galės solidarizuotis su visuomenės pageidavimais dėl aprūpinimo viešosiomis gėrybėmis.

Be to, Asamblėjos metu priimtas sprendimas surengti protesto akciją balandžio mėn. Briuselyje.

EMB, siekdama atkreipti ES vadovų dėmesį į pieno perprodukcijos problemą ES šalyse, solidarizavosi su Afrikos šalimis ir balandžio 10 d. surengė protesto akciją priešais EK pastatą Briuselyje. Akcijos tikslas - atkreipti dėmesį, kad Europos ir Afrikos pieno gamintojai turi gauti už pieną kaštus padengiančią kainą. Per didelis pieno gaminimas Europoje dempinguojančiomis kainomis paveikia ir Afrikos pieno gamintojus. Jie nusipelno patys turėti galimybę gaminti vietinį pieną.

LPGA nuolat primena, kad ES sprendimas panaikinti pieno gamybos reguliavimą buvo klaidingas ir ES būtina įvesti pieno rinkos reguliavimo mechanizmą.

Europos pieno tarybos kasmetinė konferencija „Fair Milk“. (2019 m. spalio 12 d. Libramont, Belgija) „Fair Milk“ yra Europos pieno tarybos sukurta sąžiningo pieno koncepcija – pačių Europos pieno tarybos narių skirtingose valstybėse naudojamas „Fair Milk“ prekės ženklas kviečia vartotojus mokėti sąžiningą kainą už pieną, ir užtikrina, kad sąžininga dalis už parduotus pieno produktus atitektų ūkininkams. Šiuo metu „Fair Milk“ ženklo pieno produktai parduodami jau 7 Europos ir 4 Afrikos kontinento valstybėse. Lietuvoje „Fair Milk“ prekės ženklo produktus galėtų gaminti ūkininkų valdomas kooperatyvas „Pienas LT“. Su šio kooperatyvo vadovybe jau ne kartą aptartos ir analizuotos galimybės prisijungti prie „Fair Milk“ projekto, tačiau galutinis žingsnis dar nėra žengtas. LPGA nuolat teikia pasiūlymus, kaip „Fair Milk“ koncepcija galėtų veikti Lietuvoje ir prisidėti prie sąžiningesnio galių balanso tarp pieno tiekimo grandinės dalyvių.

Šiuo metu Europos pieno taryba plečia „Fair Milk“ koncepciją į Afrikos kontinentą. Afrikos valstybių pieno gamintojai kenčia nuo pieno produktų perprodikcijos Europos Sąjungoje, kuri dempinguoja vietinius pieno produktus ir neleidžia patiems Afrikos pieno gamintojams išsilaikyti iš pieno gamybos. Tad Europos pieno taryba padeda įvairiose šalyse – Burkina Fase, Senegale, Nigerijoje ir kt. – diegti „Fair Milk“ koncepciją, kuri padėtų gauti už žaliavinį pieną sąžiningą kainą ir išsilaikyti iš pieno gamybos savo krašte.

Lietuvai, kur pieno gamintojams mokama žemiausia ES pieno supirkimo kaina, šis projektas, tikėtina, taip pat būtų labai naudingas bei padėtų pieno supirkimo kainoms atsigauti, o ūkininkams užtikrintų sąžiningą pieno produktų kainos dalį.

Europos pieno tarybos generalinė asamblėja. (2019 m. lapkričio 14-15 d. Montikijari, Italija) Ši EMB generalinė asamblėja vyko Italijoje, Montikjari regione, kuriame pagaminama didelė dalis viso Italijos žaliavinio pieno. Italija viena iš nedaugelio ES valstybių, kur šiuo metu ūkininkams mokama pieno gamybos kaštus dengianti supirkimo kaina. Tačiau ūkininkai skundžiasi ypač neigiamu visuomenės požiūriu į juos ir į jų veiklą, aktyvėjančiais radikalių aktyvistų išpuoliais ūkiuose, itin neigiamo žemės ūkio įvaizdžio formavimu žiniasklaidos priemonėse. Būtent šis negatyvus požiūris į ūkininko darbą buvo viena pagrindinių EMB generalinės asamblėjos temų. EMB nariai diskutavo, kaip paskatinti teigiamo pieno gamintojo įvaizdžio kūrimą. Dar viena tema, kuria diskutuota – klimato kaita ir žemės ūkio indėlis, prisidedant prie šio reiškinio mažinimo. EMB generalinės asamblėjos dalyviai pasirašė viešą kreipimąsi, kuriame teigiama, kad ES žemės ūkio, ypač gyvulininkystės, sektorius ženkliai prisideda prie klimato kaitos reiškinio mažinimo. Sektorius yra pasirengęs prisidėti prie šio proceso dar aktyviau, tačiau finansiniai šių priemonių kaštai neturi gulti vien ant sektoriaus pečių.

EMB generalinėje asamblėjoje taip pat diskutuota apie pieno gamybos reguliavimo mechanizmą, kurį, tikimasi, Europos Sąjunga integruos naujojoje Bendrojoje žemės ūkio politikoje. Diskutuota apie krizės indikatorius, kurie praneštų apie sektoriuje artėjančią krizę ir aktyvuotų pieno gamybos ribojimo mechanizmus. Priimtas sprendimas bendradarbiaujant su mokslininkais sukurti tokio indikatoriaus formulę.

Be to, diskutuota apie pieno gamybos savikainą, kuri įvairiose šalyse skiriasi, tačiau šiuo metu beveik visoje ES ūkininkai dirba už žemesnę, nei savikaina pieno kainą.

Lietuvoje pieno gamybos kaštų tyrimas kol kas neatliktas, tačiau matant jo prasmę, su LPGA nariais bus diskutuojama apie poreikį ir galimybę tokį tyrimą atlikti.

Renginio metu LPGA pateikė siūlymą jungti visų ES pieno gamintojų jėgas ir organizuoti bendrą protesto akciją Briuselyje, derinantis prie ES viršūnių darbotvarkės ir svarstomo BŽŪP biudžeto klausimo. Būtina siekti, kad ES nemažintų finansavimo BŽŪP biudžetui ir rastų lėšų naujiems žemės ūkiui keliamiems iššūkiams finansuoti. Nutarta prie šio pasiūlymo grįžti neeilinio EMB pasitarimo metu.

EMB suformulavo pozicinį dokumentą, kurį pasirašė visi generalinės asamblėjos dalyviai.

Europos pieno tarybos susirinkimas. (2019 m. gruodžio 4 d. Briuselis) Įsibėgėjus deryboms ES institucijose dėl ES Daugiametės finansinės perspektyvos, BŽŪP struktūros ir finansavimo, o Lietuvoje nerimstant ūkininkų protestams dėl nesąžiningų konkurencinių sąlygų ir nevienodų tiesioginių išmokų, Europos pieno taryboje vyko pasitarimas, kurio metu derintos EMB pozicijos dėl Bendrosios žemės ūkio politikos struktūros ir galimų EMB veiksmų, įtakojant sprendimus dėl ES teisėkūros. LPGA teikė siūlymą, ir pavyko pasiekti EMB palaikymo dėl sąžiningų konkurencinių sąlygų visoje ES ir išmokų suvienodinimo – ši pozicija atspindėta EMB poziciniame dokumente. Pavyko suderinti dėl EMB palaikymo dėl protesto akcijų, kurios planuojamos 2020 m. pradžioje, kai prasidės galutinis derybų dėl ES biudžeto paskirstymo etapas. Be to, susirinkime aptarti 2020 m. veiklos planai ir bendrų priemonių, siekiant sąžiningos bendrosios ES politikos, galimybės.

EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto posėdis. (2019 m. gruodžio 4 d. Briuselis) EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete vyko klausymai dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. Remiantis Europos Komisijos pasiūlymais, aiškėja, kad kiekviena valstybė narė sekančiame finansiniame laikotarpyje turės rengti savo strateginius planus, kurie apims ir tiesioginių išmokų, ir kaimo plėtros priemones. Svarbu atkreipti dėmesį, kad net 40 proc. žemės ūkiui ir kaimo plėtrai tenkančio biudžeto Europos Sąjunga ketina skirti su klimatu ir aplinka susijusioms veikloms. Lietuvos pieno gamintojų asociacija atstovauja gyvulininkystės sektorių, kurio indėlis į klimato kaitos ir aplinkosaugos priemones ypač reikšmingas. Tad ypač svarbu dalyvauti šia tema vykstančiose diskusijose, ruošti pieno sektoriaus atstovus būsimosios BŽŪP prioritetų įgyvendinimui ir šviesti asociacijos narius apie laukiančias naujoves.

Europos Parlamentas yra ES piliečių balsą atstovaujanti institucija, kuri dar praeitoje kadencijoje išreiškė poziciją, kad BŽŪP biudžetas negali būti mažinamas, o visos veiklos, kurių visuomenė tikisi iš žemdirbių, turi būti adekvačiai finansuojamos. Šio EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto posėdžio bei BŽŪP tema vykusių klausymų metu ne kartą nuskambėjo mokslininkų raginimas perorientuoti BŽŪP paramą nuo paramos, skiriamos gamybos palaikymui, link paramos už konkrečių viešųjų gėrybių teikimą. Tačiau Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnyje numatyta, kad BŽŪP tikslai yra skatinti maisto produktų gamybą už vartotojams prieinamas kainas. LPGA ir EMB siekia, kad Europos Sąjunga nenukryptų nuo šių SESV išdėstytų tikslų.

2019 m. balandžio 30 d. LPGA visuotinime susirinkime dalyvavo EMB vicepirmininkė Sieta van Keimpema, kuri pristatė Europos pieno tarybos veiklą, kryptingus siekius paveikti ateinančio periodo BŽŪP.

Taip pat p. S. van Keimpema buvo susitikusi su ŽŪK „Pienas Lt“ atstovais diskutuoti apie kooperaciją Lietuvoje ir kitų šalių patirtį.

Konferencijos pabaigoje buvo apžvelgti 2020 m. numatomi renginiai ir darbai. J. Vilionis patikino, kad turi kitų Europos šalių ir EMB palaikymą dėl nevienodų tiesioginių išmokų ir būtinybės jas suvienodinti. Jei bus rengiami protestai Briuselyje, ES senbuvių šalių ūkininkai be abejonės palaikys Baltijos šalių žemdirbius.