Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdis

2017 m. gruodžio 20 d. įvyko asociacijos tarybos posėdis. 

Posėdyje asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis pristatė situaciją pieno rinkose. Jonas Vilionis konstatavo, kad, po trumpo pieno supirkimo kainos augimo, Lietuvoje pirmiausia iš visos ES ji vėl pradėjo mažėti. „Tai jau nestebina, nes visada Lietuva pirmoji pradeda mažinti kainą ir paskutinė - didinti. Nieko nepadarysi, oligopolinė sistema - 5 perdirbėjai, 5 prekybininkai ir mūsų 40 tūkstančių", - sakė J. Vilionis. Pats blogiausias dalykas, jo teigimu, kad „ūkininkai nevaldo savo pieno", jį ne parduoda, o atiduoda. Europos Komisija akcentuoja, kad reikia didinti pieno gamintojų ir kaimo žmonių derybines galias, todėl po Naujųjų metų, informavo J. Vilionis, pieno gamintojų laukia susitikimai su perdirbėjais ir prekybininkais. J. Vilionis ragino ūkininkus būti aktyvesnius. „Jeigu patys nieko nedarysime, niekas mums nepadės. Kiek iš 40 tūkst. pieno gamintojų atvažiavo į protesto akciją Vilniuje - 3 ar 4 tūkstančiai", - prisiminė jis.

Posėdyje dalyvavusi ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų ir pieno kvotų apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė konstatavo, kad pieno ūkių statistika optimizmo nekelia, pateikdama duomenis apie nuolat mažėjantį pieno ūkių ir karvių skaičių Lietuvoje. Per 5 metus šalyje neliko apie 50 tūkst. karvių. Lietuvoje 2015 m. iš viso dar buvo 53 tūkst. pieno ūkių, 2016 m. - 47 339, 2017 m. - 41 611 (12 proc. mažiau negu 2016 m.). Apie 60 proc. (25 tūkst.) šių ūkių parduoda pieną supirkimo įmonėms. ŽŪIKVC duomenimis, didžioji dalis Lietuvos pieno ūkių yra maži, laikantys iki 20 karvių. Būtent jų, laikančių 1-2 ar 3-5 karves, pasak D. Beinorienės, labiausiai ir mažėja, o tai reiškia, kad kaimas traukiasi. 2016 m. tokių mažų ūkių buvo 44 825 ir juos laikyta beveik 126 tūkst. karvių, o 2017 m. jų sumažėjo iki 39 181 ūkio (12,5 proc.) ir 113 263 karvių (10 proc.).

NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotoja Alma Valskytė sakė „Paramos investicijoms į žemės ūkio valdas priemonė yra sėkmingiausia iš visų 2014-2020 m. Kaimo plėtros programos priemonių". Nuo 2014 m. iki 2017 m. pabaigos buvo patvirtinta paramos už 250 mln., išmokėta - beveik 200 mln. eurų. Gyvulininkystės ūkiams atiteko beveik 86 mln. Eur paramos, iš jų 36,5 mln. - pieno ūkiams. Kai kurie pieno gamintojai A. Valskytei išsakė mintį, kad daugelis pieno ūkių savininkų neteikė paraiškų, nes netiki, kad gali gauti paramą, o dalis jų nebando gauti paramos todėl, kad, pasibaigus seniems įsipareigojimams, yra pasiryžę trauktis iš pieno gamybos. Tačiau šiuo BŽŪP laikotarpiu, skirtingai negu 2007-2013 m., pieno ūkių savininkai kreipiasi daugiau paramos negu mėsinių galvijų augintojai - pienininkai sudaro 53 proc. pareiškėjų. Gyvulininkystės ir augalininkystės ūkiai dažniausiai dalyvauja investicijų į žemės ūkio valdas paramos projektuose, o uogų, vaisių, daržovių augintojai, A. Valskytės duomenimis, sudaro tik 6 proc. pareiškėjų. Daugiausia patvirtintų tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės ūkių projektų, kurių valdos yra nuo 10 iki 100 ha žemės, nemaža dalis sėkmingų projektų priklauso ir nuo 100 iki 300 ha žemės dirbančių ūkininkų. Dalis pieno ūkių, kurių projektai buvo patvirtinti, NMA atstovės teigimu, valdo 500 ha ir daugiau žemės. Investuoti ir gauti paramą investicijoms į žemės ūkio valdas galima pagal kelias kategorijas. Populiariausia iš jų - žemės ūkio technika ir įranga, daugiausia pagal šią kategoriją paskutiniuosius dvejus metus įsigyta traktorių, šienavimo technikos, priekabų, ritinių vyniotuvų. Labai nedaug lėšų prašoma infrastruktūrai, bet po truputį, pasak A. Valskytės, jau atsiranda projektų statyboms, ūkinių pastatų renovacijai. Bet, ji atkreipė dėmesį, fermų kol kas statoma labai mažai.

LPGA Tarptautinių ryšių koordinatorius Eimantas Bičius pristatė Europos pieno tarybos (EMB) rudenį organizuotus renginius. Spalio 26 d. vyko EMB narių susitikimas su Komisaro Hogano ir Komisijos pirmininko Junckerio kabinetų atstovais Briuselyje. Po susitikimo vyko simbolinė pieno gamintojų akcija prie Europos komisijos pastato. Kitų šalių pieno gamintojams buvo pranešta, kad Lietuvoje jau kalbama apie pieno supirkimo kainų mažinimą, ko kitose šalyse dar nėra. Lapkričio 22 ir 23 d. Ispanijoje, Kantabrijos regione vyko Europos pieno tarybos generalinė asamblėja. Vykusioje Europos pieno tarybos (EMB) generalinėje asamblėjoje šios pieno gamintojus vienijančios organizacijos nariai dar kartą kreipėsi į ES sprendimų priėmėjus, tame tarpe Europos Komisiją, ragindami įteisinti pieno gamybos reguliavimo mechanizmą, kuris, pasirodžius pirmiesiems signalams apie sektoriuje artėjančią krizę, subalansuotų pieno pasiūlą su paklausa. Europos pieno tarybos siūlomos pieno gamybos ribojimo programos pagrindu Europos Komisija jau buvo aktyvavusi laikiną pieno gamybos ribojimo schemą, pagal kurią visiems pieno kiekius ribojusiems ūkiams buvo mokamos kompensacijos.

LPGA tarybos narys Naglis Narauskas pristatė pasiekimus, kas nuveikta dėl Lietuvos ilgalaikės pieno sektoriaus augimo strategijos sukūrimo. Dalis ūkininkų nelabai tiki strategijos perspektyva, gyvulių ir pieno ūkių mažėja, sektorius traukiasi, o politikų norą klausyti tai, kas šnekama, pasak jo, sukuria tik kritinė masė ekonomikoje, šiuo atveju - pieno sektoriaus. „Jeigu pieno sektorius trauksis dalyvių skaičiumi, jo indėlis į ekonomiką bus nereikšmingas, tai užsidarę galime kalbėti bet ką - būsime niekam neįdomūs, - teigė LPGA tarybos narys. Jo manymu, tai vienintelė galimybė išgryninti strategijos koncepciją, tikslus ir susitarti tarpusavyje, kad „vieni kitų nepulsime dėl to, dėl ko susitarėme." Kaip visa tai bus įgyvendinta, jau kitas klausimas.

Pieno gamintojams labai aktualus ir nuo Naujųjų dėl EK reikalavimų turintis įsigalioti Pieno supirkimo taisyklių pakeitimas, sumažinantis leidžiamas bakterijų ir somatinių ląstelių skaičiaus piene ribas. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos taryba kreipėsi į VMVT ir Žemės ūkio ministeriją, kad šis taisyklių pakeitimas, iš pradžių turėjęs įsigalioti jau nuo šių metų spalio 1 d., būtų atidėtas metams. Tačiau pakeitimas kol kas atidėtas tik iki 2018 m. sausio 1 d., o ar pavyks tą atidėjimą dar pratęsti, kol kas neaišku. Taisyklių pakeitimas didžiausios įtakos turi mažiems pieno ūkiams, kurie neturi šaldytuvų. Todėl ir prašoma laiko, kad kai kurie jų spėtų įsigyti šaldytuvus ir pertvarkyti ūkį. Pasak J. Viliono, iš 44 tūkst. pieno gamintojų tik 30 proc. turi pieno šaldytuvus. „Pieno tyrimų" direktorė Laima Urbšienė patvirtino, kad šis taisyklių pakeitimas liečia smulkius ūkininkus, nes didesnė problema yra ne dėl somatinių ląstelių, o dėl bakterijų tuose ūkiuose, kuriuose pienas po melžimo neatšaldomas.

Formalumams dėl „Pieno tyrimų" pertvarkymo į UAB sutvarkyti dar prireiks mėnesio ar dviejų, tačiau iš esmės niekas nesikeis - „Pieno tyrimai" liks valstybės valdoma įmone. „Keičiasi tik įmonės teisinė forma. Visos akcijos 100 proc. priklausys Žemės ūkio ministerijai. Nors pieno gamintojams kyla įvairių klausimų, važiuojant per rajonus ne kartą mūsų klausė, ar tai bus „Pieno tyrimų" privatizacija, gal galima akcijų įsigyti ir panašiai", - apie ūkininkų susidomėjimą būsima pertvarka kalbėjo „Pieno tyrimų" direktorė Laima Urbšienė. VĮ „Pieno tyrimai" virsmas UAB taps pirmuoju pertvarkos etapu. Kitas etapas - iki liepos 1 d. numatomas „Pieno tyrimų" susijungimas su UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė" (GPK).

LPGA tarybos posėdyje dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas priminė, kad 13 metų kovojame dėl vienodų tiesioginių išmokų (TI) visoje ES. Todėl pasitarus su europarlamentaru Broniumi Rope nutarta rinkti parašus po peticija Europos parlamentui, kad 2020 m. Lietuvos TI išmokos susilygintų su ES vidurkiu. „Pažiūrėsime, kiek surinksime parašų, koks bus ūkininkų solidarumas. Ir bus aišku, ar norime didesnių išmokų, ar tik lauksime, kol kiti už mane pasirašys, nes aš neturiu laiko nueiti ir pasirašyti. O kuo daugiau surinksime tų parašų ir nuvešime į Europos Parlamentą, tuo daugiau dėmesio atkreipsime į save“.

Skaitykite daugiau:

http://www.manoukis.lt/naujienos/ukis/24965-pieno-gamintojai-metus-baigia-su-mintimis-apie-nauja-krize

http://www.manoukis.lt/naujienos/ukis/24993-smulkus-pieno-ukiai-traukiasi-stambesnieji-laikosi

http://www.manoukis.lt/naujienos/archyvas/25006-paramos-daugiausia-prasomai-technikai-bet-ne-fermu-statyboms

http://www.manoukis.lt/naujienos/ukis/24981-pieno-verslui-gyvenimas-kasdien-tampa-sunkesnis

http://www.manoukis.lt/naujienos/agropolitika/24995--pieno-tyrimu-virsmas-uab-pradeda-didesnes-laboratoriju-pertvarkas