Trijų Baltijos šalių ūkininkai reikalauja teisingumo Europos Sąjungos Bendrojoje rinkoje

BRIUSELIS, 2018 m. gruodžio 7 d. – Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemdirbių organizacijų koalicija išsiuntė bendrą atvirą laišką Europos Sąjungos Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui, Europos Komisijos prezidentui Žanui Klodui Junkeriui ir Austrijos federaliniam kancleriui Sebastianui Kurzui, kuriame raginama teisingai paskirstyti tiesiogines išmokas, numatytas Europos Sąjungos bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP).

Laiškas išsiunčiamas prieš 2018 m. gruodžio 13 d. vyksiantį Europos Vadovų tarybos posėdį, kuomet valstybių narių vadovai ir vyriausybių vadovai pirmą kartą diskutuos dėl ES Daugiametės finansinės programos (DFP) 2021-2027 metams. Tikėtina, jog derybos dėl DFP tiesiogiai įtakos sprendimus dėl Europos Komisijos teisinių pasiūlymų Bendrajai žemės ūkio politikai po 2020 metų.

Trys Baltijos šalys nuo pat 2004 m., kuomet įstojo į Bendriją, lyginant su kitomis ES narėmis, gauna ženkliai mažesnę finansinę paramą, skiriamą žemės ūkio sektoriui. Taip atsitiko todėl, kad pirmosios tiesioginės išmokos joms buvo paskaičiuotos remiantis referenciniais duomenimis, kuomet šalys pereidinėjo iš Sovietinio ekonomikos modelio prie laisvos rinkos modelio. Nepaisant nuolatinių politinių įsipareigojimų ištaisyti šią istorinę anomaliją, Baltijos šalių ūkininkai ir toliau gauna žemiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje. Ir visa tai yra nepaisant fakto, kad jų gamybos sąnaudos viršija ES vidurkį.

Akivaizdu, kad dėl dabartinės BŽŪP 2013 m. vasario 7-8 d. vienbalsiai priimtas Europos Vadovų Tarybos susitarimas, kad "vėliausiai iki 2020 m. visos valstybės narės turėtų pasiekti bent 196 EUR už hektarą dabartinėmis kainomis", nebus įgyvendintas. O pasiūlymai pateikti 2021-2027 m. laikotarpiui, Baltijos šalių žemdirbių organizacijų koalicijos teigimu, ir toliau nepadės išspręsti nesąžiningo tiesioginių išmokų paskirstymo klausimo.

Baltijos šalių ūkininkų tiesioginės išmokos siekia tik 54-60% ES tiesioginių išmokų vidurkio, o jų gamybos sąnaudos sudaro atitinkamai 129% (Estijoje), 112% (Lietuvoje) ir 113% (Latvijoje). Be to, Baltijos šalių ūkininkai turi laikytis tų pačių aplinkos apsaugos reikalavimų, gyvūnų gerovės ir maisto saugos standartų, kaip ir kitų ES valstybių narių ūkininkai, negaudami už tai panašių kompensacijų. Remiantis BŽŪP reformos pasiūlymais, kuriuos Europos Komisija pateikė 2018 m. birželio mėn., matyti, kad iki 2027 m. Baltijos šalių žemdirbių tiesioginės išmokos vis tiek siektų tik 77% ES vidurkio. Trijų Baltijos šalių žemdirbiai ragina Europos institucijas siekti 100% teisingumo.

2018 m. gruodžio 13 d. (nuo 10 iki 13 val. Briuselio laiku) Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemdirbiai protestuos prie Europos Tarybos (Schumano žiedinės sąnkryžos) prieš nesąžiningą tiesioginių išmokų skyrimą.

#BalticFarmers #DontCAPfairness #NotSecondGrade