Asociacijos tarybos posėdis

LPGA prezidentas Jonas Vilionis: pieno gamintojai niekaip neranda atsakymo, kodėl Lietuvoje mokama mažiausia visoje ES kaina už pieną? Kodėl galutinėje pieno kainoje prekybininkams tenka 36 proc., o gamintojams – vos 23 proc.?

2018-09-24d. LPGA tarybos posėdyje dalyvavo garbingi svečiai: žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė, ŽŪM Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėjas Karolis Anužis, ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus patarėja Lilija Tepelienė, ŽŪM Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausia specialistė Milda Jusienė, Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotoja Alma Valskytė, Žemės ūkio paramos departamento direktoriaus pavaduotoja Sonata Miškinienė , Žemės ūkio paramos departamento vyresnioji patarėja Sigutė Masalskienė ir Kauno patikrų vietoje skyriaus vedėjas Antanas Isoda, VĮ Žemės ūkio informacijos ir verslo centro Gyvūnų ir gyvūnų produktų apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė Gyvūnų produktų apskaitos skyriaus vadovė Julija Šataitė.

Asociacijos prezidentas Jonas Vilionis trumpai pristatė situaciją Lietuvos ir ES pieno rinkose. J. Vilionis konstatavo, kad karvių skaičius nuolat mažėja, pieno supirkimas paskutinius 3 mėn. taip pat ženkliai mažėjo. Superkamo pieno kaina nukritusi iki šių metų žemumų - 257 Eur/t. Visus 2018 m. Lietuvoje superkamo pieno kaina laikėsi pati mažiausia visoje ES.

Posėdyje dalyvavusi VĮ Žemės ūkio informacijos ir verslo centro Gyvūnų ir gyvūnų produktų apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė pristatė Lietuvos pieno ūkių struktūros pokyčius, pieno supirkimą ir paramą 2018 m. Pranešėja konstatavo, kad per paskutinius du metus didžiausias pieno ūkių sumažėjimas juntamas 1-2 karvės ūkiuose. Mažėja ir superkamo pieno kiekiai: vos 2018 m. per aštuonis mėn. sumažėjo 2,5 proc. Didžiausią dalį, apie 62 proc. pieno supirko penkios didžiausios pieno perdirbimo įmonės. Pieno gamintojai, laikantys 15 ir daugiau karvių, pardavė 75 proc. viso supirkto pieno. Gera žinia ta, kad susietoji parama už pieninę karvę didėja: 2017 m. ji buvo 101,67 Eur., tuo tarpu 2018 m. bus – 107,32 Eur. (LPGA siekia, kad ši išmoka būtų bent 150 Eur.)

Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotoja Alma Valskytė pristatė pieno gamintojų, dalyvaujančių paramos priemonėse, statistiką. 2017 -2018 m. ūkiai, vystantys pienininkystę, pateikė 437 paraiškas pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ bendrai 31 352 332 Eur sumai, iš jų patvirtinta 333 paraiškos 17 561 055 Eur sumai, išmokėta 6 164 497 Eur. Daugiausiai (123) pieno ūkių projektų, kuriems patvirtinta parama, išreikštų produkcijos standartine verte, yra nuo 8 000 iki 50 000 Eur.

Posėdyje nemažai diskutuota dėl sausros nuostolių kompensavimo, dėl „LR ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo“ pakeitimo. Taip pat reikšti priekaištai kontroliuojančiai institucijai (NMA) dėl atliekamų patikrų ir jų išvadų teisėtumo. Kilo klausimų, ar tai tik darbuotojų kompetencijos stoka, ar jau sisteminė problema. Viceministrė įsipareigojo siekti, kad kontroliuojančios institucijos būtų konsultuojančiomis, o tik po to - baudžiančiomis.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos informacija

Daugiau skaitykite portale „Mano ūkis“:

Pieno gamintojų dvejonės: ar įstatymo pakeitimai duos naudos?

Tikrintojų klaidos sisteminės ar atsitiktinės?