Vasario 26 d. Paryžiuje susitiko Europos pieno tarybos (EMB) nariai. Buvo aptarta situacija esanti pieno rinkoje. Paryžiaus tarptautinėje žemės ūkio parodoje (SIA) ūkininkai iš visos Europos, kur dalyvavo ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos atstovai, paragino sprendimus priimančius politikus atsibusti ir realiai spręsti žemės ūkio krizę.

EMB vadovų teigimu, labai svarbu įgyvendinti reformas, kad rinkoje būtų teisinga ir sąnaudas dengianti žemės ūkio produkcijos kaina, o žemės ūkis pagaliau būtų sąžiningas. Politinis atsakas į ūkininkų protestus turi būti rinkos reformos, siekiant padidinti pajamas.

Šiuo metu Europa, kaip teigė EMB preziddentas Kjartan Poulsen (Kartanas Polsenas), nėra teisinga žemdirbiams, todėl Paryžiuje protestavusių ūkininkų ir jų atstovų tikslas – paraginti atsakingus asmenis praregėti. K. Poulsen‘as situaciją apibūdina kaip chronišką aklavietę, nebent žemės ūkio sektoriuje būtų atlikti esminiai pokyčiai. „Tai nėra išskirtinės situacijos nacionaliniu lygmeniu, o didžiulis disbalansas visoje Europoje. Todėl kreipiamės į ES politikos formuotojus ir raginame juos pagaliau įgyvendinti seniai pavėluotas reformas, kad gamintojams būtų suteikta galimybė išeiti iš šių finansinių spąstų. Pajamų klausimas yra absoliučiai pagrindinis gamintojams. Jei tai nebus išspręsta, platūs protestai tęsis“, – pareiškė EMB prezidentas.

Vienas pagrindinių protesto Paryžiuje organizatorių, Prancūzijos Nepriklausomų pieno gamintojų asociacijos (APLI) prezidentas Adrien Lefèvr (Adrianas Lefevras) tai pat išsakė priekaištų organizacijoms, kurios turėtų ginti žemdirbių interesus Europoje. „Mūsų kartu su Europos pieno taryba organizuotame taikiame mitinge dalyvavo daugelio Europos šalių ūkininkai, nes tik šios organizacijos tikrai gina mūsų profesiją ir teisingą kainą. Didelis ačiū visiems šiems drąsiems gamintojams. Tačiau organizacija „Copa-Cogeca“ mūsų interesams nelabai atstovauja, nors turėtų“, – kalbėjo APLI prezidentas.

Tiesa, skėtinė žemdirbių organizacija „Copa-Cogeca“ sureagavo į Europos ūkininkų protestą ir kreipėsi į Europos Komisiją atviru laišku, kuriame pabrėžia būtinybę kuo greičiau išspręsti Bendrijoje protestuojančių ūkininkų keliamas problemas. APLI ir EMB valdybos narys Boris Gondouin (Borisas Gonduenas) taip pat ragino ūkininkų rinktus politikus remti jų kovą dėl teisingos kainos.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis išsakė mintį, kad visi Europos pieno gamintojai turi drauge siekti geresnių sąlygų pieno sektoriuje, kad gyvybiškai svarbūs ūkininkų produktai būtų patektų ant vartotojų stalo ir ateityje.

EMB išplatino ir siūlymus, kaip keisti esamą padėtį. Svarbiausios iš siūlomų priemonių, kurios, EMB teigimu, turi būti įgyvendintos nedelsiant, yra šios:

Visoje ES turi galioti reglamentas, draudžiantis kainas, kurios nepadengia gamybos sąnaudų. Nes tai, kas yra savaime suprantama kituose sektoriuose – kad sąnaudos perkeliamos ir atsispindi kainose – nėra daugelyje žemės ūkio sektorių. Nematoma rinkos ranka labai aiškiai ir akivaizdžiai stumia kainas žemiau savikainos lygio. ES reglamentas, draudžiantis šį trūkumą, stabilizuotų pajamų padėtį, taigi ir gamybos struktūras visoje ES.

Tinkamos krizės priemonės turi būti integruotos į ES žemės ūkio sistemą. Tai apimtų veikiantį išankstinio perspėjimo mechanizmą, paremtą teisingais rodikliais, atspindinčiais tikrąsias gamybos sąnaudas, įskaitant atitinkamas gamintojų pajamas, kai automatiškai suaktyvinamos tokios priemonės kaip savanoriškas gamybos mažinimas – kad tai veikia, įrodė jos įgyvendinimas Europoje 2016–2017 m.

Reikia konkrečių ES sutarties sąlygų dėl pieno kiekių ir sąnaudas dengiančių kainų iki pieno pristatymo. Tai turi būti taikoma visiems rinkos dalyviams, įskaitant kooperatyvus. Gamintojų padėtis rinkoje gali pagerėti tik tada, kai sutartyse bus nurodytos tinkamos sąlygos. Netolygus pasiskirstymas vertės grandinėje yra dėl skirtingo suinteresuotųjų rinkos dalyvių „svorio“.

Būtinos stiprios gamintojų organizacijos, leidžiančios gamintojams, įskaitant kooperatyvų narius, susiburti, siekiant geresnės derybinės pozicijos. Jos būtų tvirti derybų partneriai, kai gamintojams reikia derėtis dėl kainų su pieninėmis. Tačiau organizacija gali būti stipri tik tada, kai suburia daug ūkininkų ir derasi su keliomis pieninėmis, t. y. kai ji yra „horizontali“. Vadinamosios vertikalios gamintojų asociacijos, kurios priklauso nuo vienos pieninės, negali išvystyti šios jėgos.

Gamintojai turi tiesiogiai dalyvauti kuriant ir įgyvendinant žaliąjį kursą, įskaitant tinkamų priemonių kūrimą. Bet šiuo metu jie nedalyvauja tame procese. Tikslai jiems tiesiog „nuleidžiami iš viršaus“ ir tikimasi, kad ūkininkai prisiims finansinę šių strategijų naštą, nors pajamų jiems ir taip nepakanka. Tai turi pasikeisti. Gamintojai turi būti žemės ūkio strategijų centre ir įtraukti jas formuojant.

Plačiau sakitykite portaluose: "Mano ūkis" ir "Ūkinino ptarėjas"