Išplėstinis LPGA tarybos posėdis | Lietuvos pieno gamintojų asociacija

Išplėstinis LPGA tarybos posėdis

Vasario 6 d. VDU žemės ūkio akademijoje vyko Lietuvos peno gamintojų asociacijos (LPGA) išplėstinis tarybos posėdis. Posėdžio pradžioje buvo aptarta situaciją pieno rinkoje, kokios tendencijos.

LPGA prezidentas konstatavo, kad 2023 m. lyginant su 2022 m. pieno gamintojai nedagavo 176 mln. Eur pajamų. Tuo tarpu pieno perdirbėjai ir prekybininkai uždirbo didelius pelnus. Buvo pristatytos žemdirbių vykę laužų ir traktorių akcijos.

VĮ Žemės ūkio duomenų centro Gyvūnų produktų apskaitos skyriaus vadovė Julija Šataitė vardijo, kad Lietuvoje 2024 m. sausio 1 d. pieninių karvių buvo 5 proc. mažiau nei 2023 m. sausio 1 d. Pernai minimu laikotarpiu buvo 222954, o šiemet – 212885 pieninės karvės. Šalyje mažėjo visų gyvulių skaičius. Sausio 1 d. pernai buvo 641066, šiemet – 627 712 galvijų. Pernai buliukų ir telyčaičių eksportuota dvigubai daugiau nei 2022 m.

Vienas iš klausimų buvo dėl paramos investicijoms į žemės ūkio valdas. Į posėdį nuotoliniu būdu buvo prisijungusi ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė. Ji informavo, kad paramai investicijoms į žemės ūkio valdas per 2021–2023 m. iš KPP lėšų pieno sektoriui skirta 109 mln. Eur, ir tai yra 45 proc. visos paramos. Iš EURI projektų pienininkams teko 67,4 mln. Eur (apie 60 proc. viso krepšelio).

Kalbant apie SP investicijas į žemės ūkio valdas, pinigų 2023–2027 m. yra mažiau – 200 mln. eurų. 2023–2024 m. skiriama po 50 mln. visiems sektoriams, iš jų pieninei galvijininkystei numatyta po 15 mln. Eur. Likusiais 2025 ir 2026 m. visiems sektoriams numatyta po 35 mln. Eur, iš jų beveik trečdalis (po 10 mln.) bus skirta pieno ūkiams. 2027 m. bus išdalyti 30 mln., o pienininkams iš jų – 10 mln. eurų.

Praėjusių metų šaukimuose gauta 20 paraiškų, kuriose prašoma paramos suma – tik 7,7 mln. eurų. Nepanaudoti pieno ūkiams skirti pinigai perkeliami į kitus šaukimus.

Balandį vėl bus renkamos paraiškos pagal Strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Paramos taisyklės lieka tos pačios. Bet pasak ūkininkų standartiniai pieno ūkiai, jeigu niekas nesikeis, nesurinks minimalaus balų skaičiaus ir negalės į ją pretenduoti.

Šiuo metu renkamos paraiškos pagal tvarių investicijų į žemės ūkio valdas priemonę. Šiam šaukimui skirta 36 mln. Eur ir, pasak J. Stakėnienės, čia yra galimybių parama pasinaudoti ir pienininkams.

Antroje posėdžio dalyje dalyvavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Buvo diskutuota apie mėšlo ir srutų tvarkymo parašo pakeitimus. Aplinkos ministras pasirengęs eiti į kompromisus dėl mėšlo tvarkymo, nes gyvulių augintojus mato kaip sąjungininkus, siekiant, kad kuo daugiau būtų naudojama organinių, o ne mineralinių trąšų.Kintant klimato sąlygoms, ūkininkams tikru galvos skausmu tapo mėšlo tvarkymo taisyklės.

LPGA tarybos posėdyje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, išklausęs ūkininkų ir mokslininkų argumentų, žadėjo nuolaidų, bet su tam tikromis išlygomis. Dabar galioja draudimas mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Pienininkai prašė nustatyti nuo gruodžio 1 d., nes lapkritį dažnai laukai dar būna užmerkti. Būtent tokios sąlygos buvo praėjusį rudenį, kai į dalies rajonų laukus jokia technika iki termino pabaigos negalėjo įvažiuoti. Iššūkių ūkininkams kelia ir reikalavimas aparti mėšlą per 4 val., o laikyti rietuvėse tik 6 mėnesius.

Todėl LPGA tarybos nariai prašė aplinkos ministro šį terminą pratęsti iki 12 mėn., o mėšlui aparti numatyti 24 val., kad nereikėtų to daryti naktimis. S. Gentvilas beveik pažadėjo draudimą mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nustatyti nuo gruodžio 1 d., svarstyti galimybę aparti mėšlą per 24 val., o mėšlo rietuvėse laikymo terminą pasiūlė pailginti nebent iki 8 mėnesių, atsižvelgiant į gamtos sąlygas.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis nesutiko: „8 mėnesiai – per mažai.“ Daugelis posėdyje dalyvavusių akcentavo, kad ilgiau laikomas mėšlas tampa kompostu, jo nauda didelė, todėl išeitį pasiūlė žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis – parengti kompostavimo lauke aprašą, tuomet kompostuojamas mėšlas galėtų būti laikomas 1–2 metus.

Taip pat dar buvo diskutuota dėl statybos leidimų žemės ūkio subjektams terminų. Kaip sudaryti palankias sąlygas pieninio ūkio fermos projekto parengimui ir derinimui, kad procesas užtruktų ne ilgiau, nei 6 mėn.

Daugiau saikytikite portaluose: "Mano ūkis"  Parama robotams įsigyti daliai pieno ūkių tampa nepasiekiamaVilties teikiančios derybos dėl mėšlo tvarkymo – pažadėjo nuolaidų

"Ūkiniko patarėjuje"