Kokia pieno gamybos savikaina? | Lietuvos pieno gamintojų asociacija

Kokia pieno gamybos savikaina?

Birželio 16 d. nuotoliniu būdu organizuotame renginyje mokslininkė ir tyrimo autorė dr. Karin Jürgens pristatė jau aštuoniose šalyse, tarp kurių – ir Lietuva – Europos pieno tarybos iniciatyva atlikto pieno gamybos savikainos tyrimo rezultatus.

Šioje naujausioje sąnaudų tyrimo versijoje pirmą kartą įtrauktas ir ES vidurkis. 2019 m. vidutinė pieno savikaina buvo 45,35 ct/kg, o ES mokama už pieną vidutinė kaina - 34,52 ct/kg, sąnaudų trūkumas buvo didelis. „Tai aiškiai rodo probleminį disbalansą visoje ES“, – aiškina Sieta van Keimpema, Europos pieno tarybos valdybos (EMB) prezidentė iš Nyderlandų.

Tyrimų naujiena: Airija ir Lietuva, Kaimo sociologijos ir žemės ūkio biuro (BAL) tyrimas apėmė dvi naujas šalis, kurios yra priešinguose išlaidų spektro galuose. Airija, turinti unikalią gamybos sistemą su 34,21 cento/kg, turėjo mažiausias gamybos sąnaudas 2019 metais. Tačiau kaštų trūkumo tendencija pastebima ir čia, nes tyrime įtrauktu laikotarpiu sąnaudos gerokai išaugo, tačiau kainos atitinkamai nesikeitė. Dėl to trejus iš tyrime įtrauktų penkerių metų išlaidos nebuvo padengtos net šioje šalyje, kurioje pieno gamybai sąlygos itin palankios. Lietuva su diferencijuota ūkių struktūra ir daugybe smulkių ūkių lengvai patenka į aukščiausių gamybos sąnaudų sąrašo viršūnę (58,63 ct/kg). Kartu su itin žema 28,79 cento/kg superkamo pieno kaina. Žvelgiant į visas šalis kartu, įdomu pastebėti, kad gamybos sąnaudos svyruoja nuo maždaug 34 centų/kg iki 59 centų/kg. Tačiau kalbant apie kainas, skirtumas gerokai sumažėja nuo beveik 29 centų/kg iki kiek daugiau nei 34 centų/kg.

Pažvelgus į dvi dideles pieną gaminančias šalis – Nyderlandus ir Daniją – matyti, kad atėmus išlaidas ūkių vadovui ir šeimos nariams darbo jėgai nelieka visiškai nieko rankose, taigi ir pajamų. „Turime turėti omenyje, kad kalbame apie Nyderlandus ir Daniją – šalis, kuriose yra labai modernių ūkių, kurios ir toliau imasi naujų techninių pokyčių. Tačiau nepaisant to, tie, kurie vadovauja pieno ūkiams, lieka be cento rankose“, – į šią labai sudėtingą situaciją atkreipia dėmesį Sieta van Keimpema.

Mokslininkė nuodugniai pristatė tyrimo metu taikytą skaičiavimo metodiką, į skaičiavimą įtrauktas gamybos kaštų dedamąsias bei pakomentavo tikėtinas gautų rezultatų priežastis. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad nepriklausomai nuo ūkio dydžio ir laikomų karvių skaičiaus, už žaliavinį pieną ūkininkui mokama kaina nepadengia pieno gamybos savikainos, į kurią įskaičiuojami darbo užmokesčio kaštai bei kitos sąnaudos.

LPGA ir EMB informacija