Briuselyje birželio 25- 26 d. posėdžiavo Europos pieno taryba, kuriai priklauso Lietuvos pieno gamintojų asociacija.
Asociacijos direktoriaus Eimanto Bičiaus teigimu, posėdyje vyravo dvilypės nuotaikos: viena vertus, beveik visose ES šalyse pieno supirkimo kainos laikosi neblogos. Ūkininkai džiaugiasi ir išaugusia kaina už veršelius, kuri leidžia pasididinti ūkio pajamas. Niūresnės nuotaikos dėl pieno supirkimo kainų tik pietų Europoje – Prancūzijoje, Portugalijoje.
Tačiau nepaisant sąlyginai neblogos situacijos su pieno supirkimo kainomis, ūkininkai masiškai traukiasi iš sektoriaus. Priežasčių tam galima išskirti keletą. Net sąlyginai nemaža kaina už žaliavinį pieną nepadengia reikšmingai išaugusių gamybos kaštų, o ūkininkui svarbu ne tik kiek jis gaus už pieną, bet kiek iš tos kainos jam liks. Dabartinė situacija tokia, kad ūkininkui nelieka lėšų investavimui į ūkį, modernių priemonių įsigijimui, jau nekalbant apie orų atlygį.
Ne mažiau svarbus ir itin nepalankus politinis klimatas – daugelyje valstybių narių į ūkininkus politikai žiūri priešiškai, arba prielankumą sektoriui deklaruoja tik lozungais, bet ne konkrečiais veiksmais. Prie negatyvaus fono prisideda ir įvairios priešiškos aplinkosauginės iniciatyvos, menkinančios ūkininko įvaizdį ir neigiančios visuomenei kuriamą naudą.
Šios priežastys lėmė, kad Europoje pieno gamintojų vidutinis amžius drastiškai didėja. Jaunimas į sektorių ateiti nenori, nematydamas jame nuoseklumo ir stabilių perspektyvų iš šios veiklos oriai pragyventi. Tokia tendencija kelia didžiulį nerimą, todėl Europos pieno taryba aktyviai bendradarbiauja su ES politikais ir sprendimų priėmėjais, siūlydama ilgalaikius sprendimus, kurie pieno sektoriuje įneštų stabilumo ir, svarbiausia, apsaugotų ūkininką. Anot E. Bičiaus, Europos pieno taryba siūlo būsimosios Bendrosios žemės ūkio politikos dokumentuose numatyti pieno sektoriaus reguliavimo priemones, kurios neleistų už žaliavinį pieną mokėti mažiau, nei kainuoja jį pagaminti, įskaitant orų atlygį ūkininkui ir ūkio darbuotojams, lėšas investicijoms bei visas patirtas gamybos sąnaudas. Pasak E. Bičiaus, pieno gamybos savikainos apskaičiavimo metodika jau egzistuoja, ją sukūrė Vokietijos mokslininkai, beliktų teisės aktais įtvirtinti, kad ūkininkui negali būti mokama mažiau, nei kainuoja pieną pagaminti. Jei jaunas žmogus būtų garantuotas, kad pieno sektoriuje galės uždirbti ir oriai iš šio sunkaus darbo pragyventi, tikėtina, sektorius taptų patrauklus jaunimui. Antraip visos ES pieno sektoriuje gresia demografinė katastrofa, nes per artimiausius keletą metų jau dabar senjorų amžių pasiekę pieno gamintojai iš šio sektoriaus neabejotinai pasitrauks.
Šveicarijos pieno gamintojai pristatė pavyzdį, kaip jų šalyje reguliuojama vietoje pagamintų produktų kaina. Tie produktai, kuriuos šalis pasigamina pati, valstybės yra remiami. Pavyzdžiui, braškių derėjimo laikotarpiu braškių importui iš kitų šalių taikomi dideli muito mokesčiai, kad vartotojai pirktų vietoje pagamintas uogas. Kai vietinių braškių derlius baigiasi, tuomet muito mokesčiai importuotoms braškėms panaikinami. Toks reguliavimas netaikomas produktams, kurių pati Šveicarija nepasigamina, pavyzdžiui, bananams – taip užtikrinama kuo palankesnė kaina vartotojams.
Europos pieno taryboje taip pat svarstytas Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijų kreipimasis į ES institucijas dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo. Primename, kad birželio pradžioje Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai kartu su kolegomis iš Baltijos šalių susitiko su aukštais Europos Komisijos ir Europos Parlamento pareigūnais, ragindami kitame BŽŪP finansiniame laikotarpyje užtikrinti sektoriui deramą finansavimą bei užbaigti tiesioginių išmokų suvienodinimo procesą. Pasak Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidento Jono Vilionio, Europos pieno taryba jau yra išreiškusi Lietuvos žemdirbiams palaikymą siekiant išmokų suvienodinimo. Įsibėgėjant diskusijoms dėl BŽŪP reformos, šis palaikymas aptartas pakartotinai.
Europos pieno taryba jungia 21 organizaciją iš 18 Europos valstybių, tad toks palaikymas turi itin didelę politinę reikšmę.
LPGA informacija