Lietuvių liaudies patarlė sako: „nepjauk šakos, ant kurios pats sėdi“, bet tai, kas dabar vyksta Lietuvos pieno sektoriuje, labai panašu į bandymą elgtis priešingai, kai pieno perdirbėjai pjauna pieno gamintojus, nors patys yra priklausomi nuo jų tiekiamo pieno.

2019 metų balandžio 30 dieną Jonavoje vyko visuotinis Lietuvos pieno gamintojų asociacijos suvažiavimas. Susirinkime planuota aptarti aibę svarbių pieno sektoriaus aktualijų, tačiau viską užgožė išvakarėse pieno gamintojams įteikti pranešimai apie pieno supirkimo kainų mažinimą. Ši naujiena ne juokais įsiutino pieno gamintojus ir visą ugnį atlaikyti teko žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui, nes susirinkime nebuvo nei vieno pieno perdirbimo įmonių atstovo. Žemės ūkio ministras padėtį bandė gelbėti, žadėdamas papildomas išmokas, tačiau pieno gamintojai aiškiai atsakė, kad išmaldos jiems nereikia, jie nori patys užsidirbti pinigus ir tam trukdo tik nesąžiningi pieno perdirbėjų veiksmai.

Skaičiai kalba patys už save

Susirinkimo metu žemės ūkio ministras užsiminė, kad 2019-tiems metams pieno gamintojams skirs 7 eurus už sąlyginį gyvulį (tai atitinka vieną suaugusią karvę) ir taip bandys gelbėti pieno gamintojų sektorių. Pieno perdirbėjų išsiuntinėtuose pranešimuose kalbama, kad pieno supirkimo kaina mažinama vidutiniškai 2 euro centais, taigi galima palyginti ministro pažadėtą paramą su 2 euro centų vienam pieno litrui sumažinta kaina:

• Jei ūkis vidutiniškai iš vienos karvės melžia 30 litrų pieno per parą (o tai vidutinis rezultatas), pieno gamintojas per dieną negaus 60 ct. pajamų, per mėnesį tai sudarys 18 eurų, o per metus – 219 eurų iš vienos karvės.

• Vidutinis 100 karvių ūkis per metus patirs 21900 eurų pajamų netekimą ir vietoje to gaus 700 eurų kompensaciją. Net nereikia skaičiuoti, kad suprastum, jog ūkiui tie 700 eurų yra tas pats, kaip šventas vandenėlis mirštančiajam...

Ekonominės tendencijos liko nepastebėtos

Pieno gamintojai įžvelgia pieno perdirbėjų susitarimą, nes pieno supirkimo kainos mažinamos tuo metu, kai pasaulyje jau penki mėnesiai iš eilės pienas ir jo produktai tik brangsta. Stebint viešai skelbiamus duomenis vienoje iš populiariausių pasaulio pieno rinkų analizės platformoje „Global Dairy Trade“, matyti, kad pieno rinkoje vyksta nuolatinis kainų augimas. Platformoje pateikiamas išvestinis indeksas (toliau vadinamas GDT indeksu) net vienuolika kartų iš eilės turėjo teigiamą pokytį, kas signalizuoja, jog pieno kaina turi kilti, o nuo 2018 metų gruodžio mėnesio 4 dienos GDT indekso reikšmė paaugo net 25,5 procento. Vadinasi, šiuo metu Lietuvos pieno gamintojai turėtų gauti ne kainos mažinimo raštus, bet rimtus paaiškinimus, kodėl kaina nebuvo padidinta minėtais 25,5 procento, lyginant ją su 2018 lapkričio mėnesį buvusia kaina.

Grafikas Nr.1 „2018 m. 11 mėn. - 2019 m. 05 mėn. GDT indekso prognozuojama kaina ir ŽŪM skelbiama pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį, mokėta pieno supirkimo kaina (pagal bazinius rodiklius), Eur.“

Stebint istorinius duomenis, pieno kainos GDT indekso kitimo kryptis visada atitikdavo su pieno perdirbimo įmonių siūlomos kainos kitimo kryptimi, bet 2018 metų gruodžio mėnesį situacija Lietuvoje staiga pasikeitė (grafikas Nr.1) – didieji pieno perdirbėjai nusprendė nebesivadovauti pasaulinėmis ekonominėmis pieno kainos kitimo tendencijomis ir žaliavinio pieno supirkimo kainą pradėjo mažinti, nepaisydami visų ekonominių rodiklių dėl kainos kilimo.

Dar įdomiau tai, kad istoriškai tie patys supirkėjai pieno gamintojams jau yra sumažinę kainas, remdamiesi tomis pačiomis GDT indekso kitimo tendencijomis, tuomet 2016 metais pieno gamintojai gavo raštus su tekstu: „Informuojame, kad pieno sektoriuje ir toliau išlieka sudėtinga situacija. Š.m. vasario mėn. 2 dieną vyko eksportuojamų pieno produktų aukcionas, kuriame kainos sumažėjo nuo 4 iki 8 proc. (sviesto, sūrių, LPM, NPM). Šaltinis: https://globaldairytrade.“ Dabar tas pats supirkėjas mažina pieno supirkimo kainą esant priešingai situacijai, o tai rodo visišką dominavimą rinkoje ir pieno gamintojų apiplėšinėjimą.

Situacija, kai pieno supirkėjai nebesilaiko jų pačių naudotų ekonomiškai pagrįstų argumentų ir pieno supirkimo kainą toliau mažina vienašališkais pranešimais, iškelia vieną klausimą – „galbūt penkios didžiosios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės susitarė dėl pieno kainų derinimo...?“. Dar didesnį nerimą kelia mintis, kaip elgsis pieno supirkėjai, kai pasaulinės pieno supirkimo kainos pradės mažėti...

Juokinga, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ne tik nemato didžiųjų pieno perdirbėjų susitarimų, bet, anot ministro, labiausiai priešinasi dėl trišalių susitarimų tarp pieno gamintojų, pieno perdirbėjų ir prekybos tinklų, būtinų atsižvelgiant į dabartinę nepavydėtiną pieno gamintojo padėtį.

Galbūt, jausdamos susilpnėjusią institucijų kontrolę, didžiosios pieno perdirbimo įmonės nustojo laikytis ir Lietuvoje galiojančių įstatymų, konkrečiai - Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, kurio pagrindinis tikslas – drausti visus žalio pieno pardavėjų ir žalio pieno pirkėjų nesąžiningus veiksmus, perkant–parduodant žalią pieną. Įstatyme aiškiai nustatyta, kad draudžiama „pakeisti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris [...]negali būti trumpesnis kaip 30 dienų“. Šis draudimas galioja bet kokiems pieno kainos mažinimams daugiau nei 3 procentais. Nepaisant įstatymo normų, jau žinomi konkretūs atvejai, kai didieji pieno supirkėjai atsiunčia vienašališkus pranešimus, parašytus atgaline data, likus vos kelioms dienoms iki naujos kainos įsigaliojimo datos.

Apmaudu, kad buvusi ryžtinga žemės ūkio ministerijos pozicija, kai tuometinis ministras Bronius Markauskas 2017 m. gruodžio 1 dieną su pieno gamintojų, supirkėjų ir perdirbėjų atstovais pasirašė deklaraciją „Dėl Lietuvos pieno sektoriaus plėtros strategijos gairių įgyvendinimo“ liko tik gražus prisiminimas. Strategijoje buvo numatyti ambicingi tikslai - Lietuvos pieno gamintojai jau 2030 metais parduos 3 mln. t pieno per metus (dabartinis gamyba siekia apie 1,4 mln. t pieno), o karvių skaičius turėtų išaugti nuo dabar esančių 253 tūkst. iki 380 tūkst. Belieka palinkėti žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui tvirto stuburo su šios strategijos įgyvendinimu.

Lietuvos pieno gamintojų asociacija